Svarus 18 metų Baltoskandijos akademijos įdirbis stiprinant kultūrinius ir tarptautinius ryšius tarp Baltijos ir Skandinavijos šalių garsina regioną kaip savitą, unikalų tarptautinių ryšių puoselėtoją. Apmaudu, kad to nesuvokia Baltoskandijos akademijos naikinimo procesą pradėję Panevėžio savivaldybės vadovai. Galbūt trūksta kompetencijos, vertinant mokslinę išliekamąją vertę turinčius Baltoskandijos akademijos darbus? O gal intelektualioji kultūra, jos indėlis į Panevėžio išskirtinumą, kultūrinį paveldą užsimojusiems prieš Baltoskandiją – nesuvokiama, neatrasta žemė?
Nesu nusiteikęs prieš vienadienius, gal spalvingesnius, labiau išreklamuotus, bet vidine pilnatve ir išliekamąja verte vargiai pasižyminčius projektus, tačiau dabarties realijos reikalauja išskirtinio – lankstaus ir ypatingai atsakingo požiūrio renkantis prioritetus tiek finansų, tiek – kultūros srityse. Sunku įžvelgti protingumo kriterijus, sudėtinga nuspėti – kokia miesto, kaip kultūros ir mokslo židinio ateitis, kai lengva ranka uždaroma įstaiga, kurios nauda, intelektualinio potencialo išskirtinumu neabejoja Lietuvos ir užsienio kultūros bei mokslo bendruomenės.
Taupymas ir naikinimas – skirtingi dalykai. Taupymas – solidarus veiksmas, kai tariantis ir derinant pozicijas dalijamasi sunkmečio našta. Nejučia kyla klausimas – kurios dar miesto kultūros ir mokslo įstaigos yra nebereikalingųjų sąraše? Ar išties savivaldybei Baltoskandija tapo nebepakeliama finansine problema?
Manytina, kad nueita lengviausiu keliu: užuot kruopščiai ir atsakingai subalansavus pajamas bei išlaidas tiesiog atimama iš tų, kurių galimybės apsiginti – bene menkiausios. Sunku pinigais įvertinti Baltoskandijos indėlį į Panevėžio vardo garsinimą, tačiau neabejotina – tai tik nedidelė dalelė tos sumos, kurią džiaugiasi sutaupysianti miesto valdžia uždarydama akademiją. Sutaupys miesto įvaizdžio ir intelektualios kultūros naikinimo sąskaita. Nes įvertinti akademijos veiklą pristigo geros valios.
Tokių sprendimų priėmimas reikalauja pagalvoti ne tik apie save, savo patogumus, kurių nesinorėtų prarast – juk kalbame apie amžinąsias vertybes – kultūrą, meną, mokslą. Tai - perduodama iš kartos į kartą. Apie žmonijos požiūrį į tikruosius prioritetus, kultūros bei mokslo svarbą visuomenei daug pasako istorinis faktas: per Antrąjį pasaulinį karą su žeme sulygintame Berlyne pirmiausia buvo atstatytas Operos ir baleto teatras.
Kažin – ar pasibaigus sunkmečiui, intelektualų akys vis dar kryps į Panevėžį – miestą, kurio valdžia, vos iškilus sunkumams, pirmiausia užveria kultūros ir mokslo židinių duris?
Vitas Matuzas
Seimo narys
TS-LKD Panevėžio skyriaus pirmininkas