Ilgai laukti nereikėjo.Nors miesto Fotografijos ir Dailės galerijos jau numanė – išlikti abiem įstaigoms vargiai pavyks, miesto vadovų pasiūlytas reorganizacijos scenarijus net ir didžiausius optimistus įvarė į neviltį. Pasirodo, po planuojamos reorganizacijos miesto kultūros įstaigų žemėlapyje nebeliks nei Dailės, nei Fotografijos galerijų. Tačiau turėsime naują darinį, pavadintą Meno centru. Nesiimu spręsti – gerai ar blogai, kad Dailės galerija taps visų menų citadele (Bent jau turėtų tapti sprendžiant iš pavadinimo). Žinau viena – Meno centrui teks pradėti nuo nulio, o jo darbuotojai turės įdėti nemažai pastangų, kad naujasis centras įgautų tikrąjį svorį  ir pripažinimą meno bendruomenėje. Tik Dailės ir Fotografijos galerijų darbuotojai žino kiek darbo reikia įdėti, kad meno, kultūros įstaiga taptų visateise kultūrinės bendruomenės dalimi, kad ji būtų žinoma, vertinama, kad garsiausi menininkai neaplenktų mūsų miesto. Planuojamam Meno centrui be jau įprastų meno įstaigoms priskiriamų funkcijų teks imtis ir įstaigos populiarinimo darbo. Žinant Panevėžio kultūros ir meno žmonių atsidavimą savo darbui – neabejoju – jie tai padarys puikiai, negailėdami nei laiko, nei pastangų, tačiau tai – ne priežastis juos laikyti nežinomybėje.

                                 Nedemokratiškos tradicijos – kai sprendimai priimami nepasitarus su visuomene, Panevėžio miesto savivaldybėje jau tampa kasdienybe. Nesitarta nei dėl šalto vandens kainų, nei dėl Baltoskandijos akademijos, menininkų nuomonė miesto vadovams nerūpi ir pradėjus vykdyti Dailės ir Fotografijos galerijų reorganizaciją. Nemanau, kad mūsų miesto menininkai  nesuvokia realios situacijos. Jie – išsilavinę, intelektualūs žmonės ir reorganizaciją priima kaip sudėtingos finansinės situacijos padiktuotą neišvengiamybę. Tik keista, kad sprendžiant tokius klausimus nesurasta laiko susėsti su kultūros ir meno bendruomenės atstovais už vieno stalo ir pasikalbėti, išgirsti jų mintis, pasiūlymus, kartu ieškoti optimaliausio sprendimo.

                                 Miesto visuomenei aktyviai pasipriešinus dėl nepamatuotai didelių šalto vandens pardavimo kainų ir galimo bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ veiklos neskaidrumo, pasiūliau miesto merui Povilui Vadapolui stiprinti socialinį dialogą su miesto bendruomene. Panašu, kad į mano pastebėjimus neįsiklausyta, nes menininkai prabyla apie tas pačias problemas – trūksta informacijos, aiškumo, meno įstaigų reorganizacija vykdoma apeinant žmones, kuriuos ji tiesiogiai liečia.

                                 Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme labai aiškiai ir vienareikšmiškai pasakyta, kad savivalda tariasi su bendruomene, atsiskaito jai, kad gyventojai dalyvauja sprendžiant viešuosius savivaldybės reikalus, o viešumas ir reagavimas į žmonių nuomonę laikomas vienu iš pagrindinių vietos savivaldos principų. Tenka tik apgailestauti, kad juos Panevėžio miesto vadovai gerokai primiršo.

                                 Didžiuojuosi Panevėžio bendruomene, kultūros, meno atstovais ginančiais savo teises: teisę žinoti, teisę dalyvauti priimant jiems svarbius sprendimus. Tokia ir yra pilietinė visuomenė – aktyvai kovojanti už demokratijos suteiktas teises, mąstanti, kurianti, vedanti visuomenę į priekį, tik  - gal nepatogi stagnatoriškų pažiūrų vietos biurokratams.

                                 Nuoširdžiai linkiu sėkmės ir palaikau  visus, turinčius aktyvią pilietinę poziciją, sugebančius ją ginti, aktyviai dalyvaujančius miesto bendruomenės gyvenime, principingai siekiančius aiškaus, skaidraus ir viešo savivaldos sprendimų priėmimo proceso.

  Ilgai laukti nereikėjo.Nors miesto Fotografijos ir Dailės galerijos jau numanė – išlikti abiem įstaigoms vargiai pavyks, miesto vadovų pasiūlytas reorganizacijos scenarijus net ir didžiausius optimistus įvarė į neviltį. Pasirodo, po planuojamos reorganizacijos miesto kultūros įstaigų žemėlapyje nebeliks nei Dailės, nei Fotografijos galerijų. Tačiau turėsime naują darinį, pavadintą Meno centru. Nesiimu spręsti – gerai ar blogai, kad Dailės galerija taps visų menų citadele (Bent jau turėtų tapti sprendžiant iš pavadinimo). Žinau viena – Meno centrui teks pradėti nuo nulio, o jo darbuotojai turės įdėti nemažai pastangų, kad naujasis centras įgautų tikrąjį svorį  ir pripažinimą meno bendruomenėje. Tik Dailės ir Fotografijos galerijų darbuotojai žino kiek darbo reikia įdėti, kad meno, kultūros įstaiga taptų visateise kultūrinės bendruomenės dalimi, kad ji būtų žinoma, vertinama, kad garsiausi menininkai neaplenktų mūsų miesto. Planuojamam Meno centrui be jau įprastų meno įstaigoms priskiriamų funkcijų teks imtis ir įstaigos populiarinimo darbo. Žinant Panevėžio kultūros ir meno žmonių atsidavimą savo darbui – neabejoju – jie tai padarys puikiai, negailėdami nei laiko, nei pastangų, tačiau tai – ne priežastis juos laikyti nežinomybėje.

                                 Nedemokratiškos tradicijos – kai sprendimai priimami nepasitarus su visuomene, Panevėžio miesto savivaldybėje jau tampa kasdienybe. Nesitarta nei dėl šalto vandens kainų, nei dėl Baltoskandijos akademijos, menininkų nuomonė miesto vadovams nerūpi ir pradėjus vykdyti Dailės ir Fotografijos galerijų reorganizaciją. Nemanau, kad mūsų miesto menininkai  nesuvokia realios situacijos. Jie – išsilavinę, intelektualūs žmonės ir reorganizaciją priima kaip sudėtingos finansinės situacijos padiktuotą neišvengiamybę. Tik keista, kad sprendžiant tokius klausimus nesurasta laiko susėsti su kultūros ir meno bendruomenės atstovais už vieno stalo ir pasikalbėti, išgirsti jų mintis, pasiūlymus, kartu ieškoti optimaliausio sprendimo.

                                 Miesto visuomenei aktyviai pasipriešinus dėl nepamatuotai didelių šalto vandens pardavimo kainų ir galimo bendrovės „Aukštaitijos vandenys“ veiklos neskaidrumo, pasiūliau miesto merui Povilui Vadapolui stiprinti socialinį dialogą su miesto bendruomene. Panašu, kad į mano pastebėjimus neįsiklausyta, nes menininkai prabyla apie tas pačias problemas – trūksta informacijos, aiškumo, meno įstaigų reorganizacija vykdoma apeinant žmones, kuriuos ji tiesiogiai liečia.

                                 Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatyme labai aiškiai ir vienareikšmiškai pasakyta, kad savivalda tariasi su bendruomene, atsiskaito jai, kad gyventojai dalyvauja sprendžiant viešuosius savivaldybės reikalus, o viešumas ir reagavimas į žmonių nuomonę laikomas vienu iš pagrindinių vietos savivaldos principų. Tenka tik apgailestauti, kad juos Panevėžio miesto vadovai gerokai primiršo.

                                 Didžiuojuosi Panevėžio bendruomene, kultūros, meno atstovais ginančiais savo teises: teisę žinoti, teisę dalyvauti priimant jiems svarbius sprendimus. Tokia ir yra pilietinė visuomenė – aktyvai kovojanti už demokratijos suteiktas teises, mąstanti, kurianti, vedanti visuomenę į priekį, tik  - gal nepatogi stagnatoriškų pažiūrų vietos biurokratams.

                                 Nuoširdžiai linkiu sėkmės ir palaikau  visus, turinčius aktyvią pilietinę poziciją, sugebančius ją ginti, aktyviai dalyvaujančius miesto bendruomenės gyvenime, principingai siekiančius aiškaus, skaidraus ir viešo savivaldos sprendimų priėmimo proceso.

 Vitas Matuzas

Seimo narys

TS-LKD Panevėžio skyriaus pirmininkas