Naivu ir neatsakinga manyti, kad ekonomika stabilizuosis savaime. Tam būtinos reformos. Viena iš svarbiausiųjų, kurią akcentuojame ne tik mes, bet ir ekonomikos bei finansų ekspertai – viešųjų finansų konsolidavimas. Nubrėžtos ribos – biudžeto deficitas negali viršyti 10 proc. BVP – negalime peržengti. Tai reiškia viena – tenka riboti išlaidas kone visoms sritims. Tik per vidinę konsolidaciją galime atgauti konkurencingumą. Kad Permainų koalicijos ir Vyriausybės veiksmai siekiant suvaldyti krizę - rezultatyvūs ir prasidėjusios reformos viešajame sektoriuje – veiksmingos ir būtinos – įvertino tarptautiniai ekspertai – Tarptautinis valiutos fondas, Europos Komisija 

Lapkričio 23 d. kredito reitingų agentūra Moody's paskelbė naujausią ataskaitą apie Lietuvą.  Moody's teigiamai vertina tai, kad Vyriausybė neturėjo skirti finansinių išteklių vietiniams bankams gelbėti bei sugebėjo atgauti tarptautinių rinkų pasitikėjimą. Ataskaitoje agentūra pažymi, kad 2006-2008 metų ekonomikos augimas buvo nesubalansuotas ir rėmėsi paskolų įtakota vidaus paklausa, kuri ženkliai lenkė eksportą, o tai lėmė didelius privataus sektoriaus įsiskolinimus ir dirbtinai sukeltas turto kainas.

Į vidaus rinką orientuotas ekonomikos augimas nebuvo stabilumo garantu. Lietuvai, ekonomikos augimo laikotarpiu nesukaupusiai jokių finansinių atsargų, o 2006-2008-aisiais neatsakingai didinusiai savo įsipareigojimus (atlyginimų, socialinių išmokų didinimas) , kuriuos tenka vykdyti ir dabar, išėjimui iš krizės lieka sudėtingesnis variantas – susilaikyti nuo lengvatų siekiant išlaikyti optimalų viešųjų paslaugų tiekimą visuomenei ir užtikrinti valstybės funkcijų įgyvendinimą.

Kad nebūčiau apkaltintas tendencingumu, pacituosiu Moody's: “Nauja Vyriausybė nuo pat jos paskyrimo ėmėsi veiksmų, kad suvaldyti situaciją. Dėl ekonomikos gaivinimo ir finansų padėties gerinimo nesenai buvo susitarta ir su verslo bei profesinių sąjungų atstovais. Susitarimas apima Vyriausybės įsipareigojimą nedidinti mokesčių, pelno mokesčio tarifo mažinimą, darbo santykių reglamentavimą, valstybės tarnautojų skaičiaus mažinimą, biudžeto išlaidų mažinimą ir kt. Verslo atstovai įsipareigojo siekti išlaikyti darbo vietas ir veikti oficialiai, nesitraukiant į „šešėlį“.

Matome vienintelį finansinį instrumentą, kaip priemonę padėti šalies verslui, šalies ekonomikai – tai  ES lėšų kuo aktyvesnis įliejimas į Lietuvos ekonomiką. Noriu tikėti, kad bent 3 mlrd. bus įlieta šiais metais, o kitais metais planuojama įlieti 8 mlrd. litų. Manau, kad krizės laikotarpiu tai yra vienintelis šaltinis, galintis šiek tiek pagyvinti šalies verslo gyvenimą. Ekspertai  taip pat pažymi,  kad mūsų valstybė turi didelių galimybių gerinti produktyvumą, o šį procesą palengvins ES fondų lėšos. Remiantis naujaisiais Europos Komisijos duomenimis, Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje pagal struktūrinių fondų lėšų įsisavinimą. Lėtėjant ekonomikai, kai į biudžetą surenkama mažiau pajamų, būtent lėšos yra reikšminga paspirtis šalies verslui ir visam ūkiui. 2010 metais ES fondų lėšos bus investuojamos į visas šalies ūkio sritis.

Daugelis parlamentarų pateikė pasiūlymų  ir prašymų dėl vieno ar kito objekto, programos finansavimo. Ir kritikos politiniai oponentai nepagailėjo. Esą biudžetas  - spąstai Lietuvos žmonėms, nevilties, ar netoliaregiškas biudžetas. Pasiūlymų  ir kritikos esmė  - negalima mažinti asignavimų nei vienoje srityje. Paprasčiau – turėdama gerokai kuklesnes finansines galimybes valstybė privalo vykdyti visus įsipareigojimus tarsi nieko ir neįvyko.

Noriu pabrėžti, kad kritikai pamiršta pačią kritikos esmę – nepamatuoti politiniai pareiškimai – ne kritika, o žaidimai žmonių jausmais ir viltimis, o tai – ypač neatsakinga šiuo sudėtingu laikotarpiu.  Paprastai nė vienas iš kritikų taip ir nenurodo – iš kur paimti lėšų visų valstybės įsipareigojimų vykdymui tokia apimtimi, kokia ji yra dabar, arba pateikiami  praktiškai neįgyvendinami scenarijai

Mus kaltina, kad biudžetas – esą netoliaregiškas. O ar ne šia diena gyvena reikalaujantieji  gyventi skolon? Skolinamės vaikų ateities sąskaita. Ar nereikėtų tokių pasiūlymų teikėjams susimąstyti apie savo asmeninę atsakomybę? Taip, labai populiaru – nieko nemažinsim, viską didinsim ir dar pasiskolinsim iš TVF. Reikia suprasti, kad TVF nėra kažkoks geras dėdulė su maišeliu pinigų ant kupros. Jis pareikalaus tokių dalykų, kad čiaudėsim daug metų.  Ar gerai suvokiate ką siūlote ateities Lietuvai? Aklavietę? Premjeras A.Kubilius yra sakęs: „Kai atimam iš žmonių per tą perteklinę kritiką galimybę patikėti šiek tiek geresne ateitim, tai kenkiam pirma patys sau, nes ekonomika yra labai tampriai susijusi su žmonių tikėjimu ir pasitikėjimu – tiek tarpusavio, tiek savo ateitim, tiek visos šalies ateitim. Linkiu visiems ne tik patiems turėti daugiau tos vilties, bet ir neatimti jos iš aplinkui esančių“

Sprendžiame ne politinių ambicijų patenkinimo klausimus, siekiame susitarimo dėl valstybės ateities itin sudėtingu laikotarpiu.  Šiuo metu svarbiausia – ekonominio, finansinio, socialinio stabilumo užtikrinimas nedidinant biudžeto deficito, kuo mažiau skolinantis, stengiantis maksimaliai subalansuoti pajamas ir išlaidas. Kalbu ne tik apie gebėjimą gyventi pagal išgales. Reikia, kad investuotojai tikėtų mūsų valstybe. Įtikina – ne deklaratyvios frazės, o konkretūs sprendimai. "Svarbiausia, kad Lietuva turi turėti biudžetą šių metų gale. Tai parodytų, kad šalis sugeba susitvarkyti pati, tai būtų ir tarptautinių rinkų pasitikėjimas", - teigė ir  prezidentė D.Grybauskaitė.

TS-LKD frakcija su visa atsakomybe prieš Lietuvos žmones pritars 2010-ųjų valstybės ir savivaldybių biudžeto projektui. Manome, kad ateinančių metų biudžetas – subalansuotas, realus, nepersunktas nepagrįstomis iliuzijoms, todėl jo surinkimo planai turėtų būti įvykdyti, juolab - prognozuojama, kad 2010–ųjų antrajame pusmetyje šalies ekonomika pradės atsigauti.  Mūsų frakcija kviečia šiuo atsakingu momentu pamiršti politines ambicijas ir parodyti gerą valią, kurios iš mūsų visų tikisi Lietuvos žmonės, verslas, investuotojai  - pritarti ateinančių metų valstybės biudžeto projektui.