„Šių metų rugsėjo mėnesį  raštu  kreipiausi į Lietuvos Respublikos finansų ministrę I.Šimonytę prašydamas atsižvelgti į  Panevėžio miesto savivaldybės  bei  mano pagrįstus bei motyvuotus reikalavimus parengti ir pateikti įstatymo pataisas, leidžiančias padidinti  gyventojų pajamų mokesčio dalį Panevėžio miesto savivaldybei. Dar būdamas Panevėžio meru, ne kartą kreipiausi į tuometinę aukščiausiąją valdžią, prašydamas spręsti šią problemą, tačiau dialogo ir supratimo tuo metu nebuvo. Džiaugiuosi, kad Permainų koalicijos Vyriausybė ir Seimas neatidėliodami priėmė sprendimus, kurių tiek metų laukta“ – sakė Lietuvos Respublikos Seimo Tėvynės sąjungos –Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Vitas Matuzas.

                   Kauno miestas vietoj  dabar gaunamų 74 proc.  gyventojų pajamų mokesčių dalies savo biudžete  turės 94 proc., Klaipėdos miesto biudžetas vietoj dabar turimų 64 proc. papilnės 86 proc., Šiauliams vietoje dabar turimų 86 proc. gyventojų pajamų mokesčio kitais metais atiteks 100 proc., Mažeikių pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio nuo 90 proc. padidės iki 95 proc.

                   „Viliuosi,  kad papildomas pajamas  savivaldybės panaudos miestų infrastruktūros gerinimui, verslo skatinimui, naujų darbo vietų kūrimui –gyventojų gerovei“ – tikisi V.Matuzas.

                   Seime po svarstymo pritarta ir dar vienam Biudžetų ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojo pasiūlymui, kuris neabejotinai pasitarnaus efektyvesniam ir spartesniam savivaldybių infrastruktūros vystymui. V.Matuzo parengto pasiūlymo dėl Lietuvos Respublikos  2010  metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto esmė –  padėti savivaldybėms laiku įsisavinti Europos Sąjungos paramą.

                   Parlamentaras  siūlo įteisinti nuostatą, kad savivaldybės skola negali viršyti 40 procentų (dabar -35) (Vilniaus  miesto savivaldybės – 55 procentus, Kauno miesto savivaldybės – 55 procentus – vietoje dabar esančių 50 proc.) patvirtintų tų metų savivaldybės biudžeto pajamų (neįskaitant iš valstybės biudžeto savivaldybei skiriamų specialiųjų tikslinių dotacijų ir valstybės biudžetui grąžinamų bendrosios dotacijos kompensacijų). Savivaldybėms, vykdančioms projektus, finansuojamus iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos, šiems projektams vykdyti nustatomas papildomas 30 procentų skolos limitas – vietoje dabar esančių 25 proc.

                   „Sumažėjus savivaldybių biudžetų apimtims ir siekiant laiku įsisavinti Europos Sąjungos paramą, su atitinkamu savivaldybių būtinuoju prisidėjimu, būtina savivaldybėms padidinti skolinimosi limitus“, - teigė pasiūlymo iniciatorius V.Matuzas.