Bendras 2009-aisiais metais į ekonomiką įlietų lėšų mastas sudaro 3,9 milijardo (iš dvejiem metams planuotų 5,2 milijardo) litų. Palyginti su 2008-aisiais išmokėtų Europos Sąjungos paramos lėšų suma (808 mln. litų), tai 5 kartus daugiau. Plano priemonėmis pasinaudojo daugiau kaip 4000 Lietuvos įmonių, t. y. kas penkiolikta realiai veikianti Lietuvos įmonė. Per 8 pirmuosius plano vykdymo mėnesius (2009 m. gegužė–2009 m. gruodis) išsaugota arba sukurta mažiausiai 40 000 darbo vietų. Vertinimas pagrįstas duomenimis, kad vidutinėje parama pasinaudojusioje bendrovėje dirba 32 darbuotojai, ir prielaida, kad trečdalio jų darbo vietas pavyko išsaugoti; renovuojamame pastate dirbančių žmonių skaičius svyruoja apie 40–50.
Palyginti su 2009 II ketvirčiu, ūkio smukimas baigėsi jau trečiąjį metų ketvirtį. Įgyvendinančioje ESP Lietuvoje recesija tęsėsi tik 4 ketvirčius, (Latvijoje 6, Estijoje 7 ketvirčius).
Plano įgyvendinimas 2009 metų šalies BVP nuosmukį sumažino 5 procentiniais punktais.
„Ypatingas dėmesys verslo sąlygų gerinimui bus skirtas ir šiais metais“,- pabrėžė V.Matuzas.
2010-aisiais bus pradėti įgyvendinti pernai inicijuoti 6 bandomieji viešosios ir privačiosios partnerystės (toliau – VPP) projektai, jiems pritrauktų investicijų suma sudarys iki 150 milijonų litų.
Taip pat bus parengta ne mažiau kaip 20 naujų VPP projektų, kuriems įgyvendinti 2010–2011 metais numatoma pritraukti iki 1 milijardo litų privataus sektoriaus investicijų.
Bendras 2010 metais į ekonomiką numatomų įlieti lėšų mastas sudaro 6 milijardus litų.
ESP priemonės 2010 metais turėtų leisti išsaugoti papildomai dar 60 000 darbo vietų.
Parlamentaras supažindino ir su kitais ne mažiau aktualiaui Seimo ir Vyriausybės žingsniais verslo sąlygų gerinimo srityje – priemonėmis viešųjų pirkimų skaidrumo užtikrinimui, eksporto sąlygų gerinimui, Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimais.
V.Matuzo teigimu, prie verslo sąlygų gerinimo prisidės ir Europos Sąjungos direktyvos 2000/35/EB papildymas naujomis nuostatomis, kurių esmė – sudaryti galimybę kreditoriams veiksmingai naudotis visomis savo teisėmis tais atvejais, kai jiems vėluojama mokėti, ir veiksmingai atgrasančias skolininkus, įskaitant ir valstybės institucijas, nuo vėlavimo mokėti.
„Manau, kad direktyvos papildymas aktualus ir mūsų verslininkams, nes nepaisant kai kurių teigiamų poslinkių per pastarąjį laikotarpį, pavėluoti mokėjimai komerciniuose sandoriuose tebėra bendra ES problema, kuri neigiamai veikia vidaus rinką ir kelia rimtą pavojų tolesnei įmonių, ypač mažų ir vidutinių , veiklai konkurencingumui ir perspektyvoms ekonominės krizės akivaizdoje“,- sakė Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas.
V.Matuzo nuomone, dar vienas svarbus žingsnis siekiant užtikrinti kuo palankesnes sąlygas verslui - Vyriausybė įpareigojimas valstybės institucijoms ir įstaigoms konsultuotis su interesų grupėmis dėl numatomų priimti sprendimų projektų. „Iki šiol galiojusi dar 2003 m. Vyriausybės patvirtinta Sprendimų poveikio vertinimo metodika neįpareigojo šių institucijų konsultuotis su interesų grupėmis dėl sprendimų projektų, o tik numatė galimybę „atsižvelgti“ į jų nuomonę. Dabar ši metodika pakoreguota ir valstybės institucijoms ir įstaigoms numatyta pareiga konsultuotis su visuomenės interesams tam tikroje srityje atstovaujančiomis organizacijomis (asociacijų, profesinių sąjungų, kitų nevyriausybinių organizacijų atstovais), o įstatymų numatytais atvejais – ir su gyventojais ar jų grupėmis dėl numatomų priimti sprendimų projektų, susijusių su bendrais teisėtais visuomenės interesais“,- sakė parlamentaras. Jis pabrėžė, kad į sprendimų priėmimo ratą įtraukus platesnį interesų grupių ratą sprendimų priėmimo procesas taps skaidresniu ir liks mažiau vietos korupcijai. Ši metodika taip pat papildyta sprendimo projekto poveikio administracinei naštai vertinimo kriterijumi, kuris parodys, kaip sprendimo projekto įgyvendinimas paveiks verslo, piliečių ir kitų asmenų, valstybės institucijų patiriamą administracinę naštą.
„Vis optimistiškesni pasaulyje pripažintų institucijų finansų ir ekonomikos analitikų šalies finansų ir ekonomikos sektorių vertinimai leidžia teigti, kad einame teisinga linkme. Šie metai nežada būt itin lengvi, tačiau neabejoju, kad tardamiesi, kalbėdamiesi, diskutuodami ir priimdami pragmatiškus, racionalius sprendimus sunkumus įveiksime“,- forumo dalyviams sakė V.Matuzas.