Nesu prieš tiesioginius merų rinkimus, tačiau esu prieš nenuoseklumą savivaldos politikos srityje. Mano nuomone, esminis dalykas - savivaldybių veiklos skaidrumo principai, žmonių  įtraukimo į priimamus sprendimus procesų tobulinimas ir išgryninimas.  Dabar -  ištraukiama viena iš savivaldos problemų, pamirštant, kad tik kompleksiniai ir apgalvoti sprendimai gali iš  esmės pakeisti situaciją. Tai nėra ta situacija, kai reikia paskubomis gesinti gaisrą, tačiau panašu, kad elgiamasi tarsi gaisre – pirma užgesinsime šią problemą, o po to galvosime – ką daryt toliau.

Mes visuomet buvome už tai, kad savivaldos stiprinimo procesas vyktų nuosekliai, tad logiška, kad jis turi prasidėti nuo apačios – nuo bendruomenių vaidmens sprendžiant seniūnijų reikalus mechanizmo aptarimo ir įteisinimo ir – nuo tiesioginių seniūnų rinkimų.

Dabartinė situacija, kai lenktyniaujama – kuris gi garsiau ir greičiau pasisakys už tiesioginius mero rinkimus man dvelkia populizmu. Sakoma, kad apklausos rodo, jog žmonės nori tiesioginių merų rinkimų. Manau, kad viešoji visuomenės nuomonė yra daug sudėtingesnis reiškinys, nei šimto ar net tūkstančio  respondentų apklausa. Jeigu pasižiūrėtume į žmonių nuomonę apie įvairias valstybės ir savivaldos institucijas, matytume,kad savivaldybių veikla yra vertinama kelis kartus geriau, negu Seimo, Vyriausybės ar politinių partijų. Tai kodėl nesiūlote permainų mano paminėtų institucijų veikloje, o einate ten, kur sistema veikia gerai?

Visuomenėje didelių diskusijų dėl tiesioginių merų rinkimų kaip ir nebuvo. Dar daugiau – paaiškinus visus tiesioginių merų rinkimų pliusus ir minusus, drįsčiau abejoti ar palaikančiųjų šią idėją gretos neištirptų. Situacija taptų apverktina, jei tiesioginiai rinkimai būtų įvesti palikus merams dabartines galias, nes atsakomybė prieš rinkėjus būtų didžiulė, o galimybės  kažką  realiai padaryti  - mažos. Tai neabejotinai skatintų dar didesnį žmonių nusivylimą.

Ar iš tiesų tariamasi su krašto žmonėmis priimant svarbius sprendimus savivaldos lygmenyje? Dėl prieštaringai vertinamų seniūnaičių rinkimų seniūnijose vykdomos gyventojų apklausos, o kodėl kad ir vietinio referendumo pagalba neklausiama žmonių nuomonės dėl tiesioginių mero rinkimų?

Skubinantieji įteisinti tiesioginius merų rinkimus pabrėžia, kad tai padės priartinti savivaldą prie žmonių. Man tai panašiau į iliuziją, nes arčiausiai žmonių esanti savivalda – seniūnai, tad  ar ne protingiau žmonėms pirmiausiai  sudaryt galimybę patiems išsirinkt arčiausiai jų esančią valdžią – seniūnus?

Svarstytinas ir argumentas, esą tik tiesiogiai išrinkti merai būtų tikri savivaldybės šeimininkai. O čia jau kaip pažiūrėsi: prielaidų, kad savivaldybės šeimininkas taps jo rinkimų kampaniją parėmusio verslo statytiniu ir nebaudžiamu korupcinių santykių „tu man – aš tau“  „dievuku“ – atmesti negalima.

 Jeigu vis dėlto būtų apsispręsta pereiti prie tiesioginių rinkimų, galėtume pakalbėti apie galimybę padaryti tai,nekeičiant Konstitucijos.

     Konstitucijos 119straipsnyje sakoma: „Lietuvos Respublikos įstatymams, Vyriausybės bei savivaldybės tarybos sprendimams tiesiogiai įgyvendinti savivaldybės taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus“ Siūlyčiau  panagrinėti labai paprastą sprendimą – ar tai, kad Konstitucijoje rašoma, jog Taryba sudaro jai atskaitingus vykdomuosius organus nereiškia, kad taryba gali merą rinkti iš tarybos narių (kaip dabar), samdyti konkurso būdu, o gal - organizuojant tiesioginius rinkimus? Manau, kad galimi visi trys būdai ir mes galėtume įstatymu savivaldybių taryboms suteikti galimybę tą teisę. Aišku,politinės partijos turi susitarti, kad meras yra vykdomoji valdžia.

Toks būdas yra taikomas Didžiojoje Britanijoje, ten žmonės turi galimybę apsispręsti,kokiu būdu rinkti merą. Praktika parodė, kad  iš dvylikos savivaldybių, kuriose merai buvo išrinkti tiesiogiai, keturios apsisprendė grįžti prie senos tvarkos, t.y. merą ir toliau rinks taryba.

Kalbėjimas, kad meras kaip vykdomoji valdžia nebūtų politikas, kelia, švelniai tariant , šypseną…Pagal tokią logiką mūsų premjeras nėra politikas?

      Tiesioginių merų rinkimų klausimas, mano nuomone – svarbus, tačiau toli gražu ne pats svarbiausias savivaldos problemų pakete. Siūlyčiau pradėti nuo to, ką akcentavome prieš rinkimus į Seimą ir kas sulaukė itin didelio rinkėjų palaikymo: tiesioginiai seniūnų rinkimai, didesnių galių suteikimas seniūnams ir bendruomenių taryboms, galimybė savivaldos rinkimuose dalyvauti visuomeninėms organizacijoms, nepartiniams. Esu įsitikinęs, kad sprendžiant savivaldos problemas yra ypač svarbus klausimas  -  finansinio savivaldos savarankiškumo padidinimas.

Vitas Matuzas

LR Seimo narys

Finansų ir biudžeto komiteto  pirmininko pavaduotojas