Krizė per pastaruosius metus nualino tiek valstybę, tiek kiekvieną jos pilietį atskirai. Ypatingai skaudžiai ekonominis sunkmetis smogė darbo rinkai. Traukiantis verslui, gausėjo bedarbių gretos. Tad šiemet, kaip ir pernai, vienas svarbiausių valstybės socialinės politikos uždavinių bus bedarbystės mažinimas. Nepaisant bendrų krizinių (kai kurių ekspertų vertinimu, pokrizinių) tendencijų, darbo rinkos padėtis kiekviename rajone vis skirtinga. „Apžvalga“, domėdamasi darbo ir užimtumo problematika, pakalbino Panevėžio teritorinės darbo biržos direktorių Viktorą TROFIMOVĄ.

Kaip iš darbo biržos direktoriaus pozicijų įvertintumėte šiandienos situaciją Panevėžyje?
Šiuo metu Panevėžyje darbo ieško per 12 tūkstančių gyventojų. Dažniausiai darbdavio reikalavimas ieškančiajam darbo būna aukštasis išsilavinimas, o atlyginimas už darbą mokamas minimalus. Todėl kai kurie panevėžiečiai nėra motyvuoti dirbti, o tikisi valstybės skiriamų pašalpų, išmokų ar lengvatų (už šildymą, transportą, vaikų ugdymą ir t. t.). Nedarbas mažėja lėtai, nes darbdaviai susiduria ir su darbo jėgos trūkumu, nes neranda Lietuvoje reikiamos kvalifikacijos darbuotojų ir jų ima ieškoti kitose šalyse.
Struktūrinis nedarbas, kai darbo paklausa savo struktūra neatitinka darbo pasiūlos, iškreipia padėtį darbo rinkoje – vienų profesijų ir kvalifikacijų turinčių žmonių yra gerokai per daug, o kitų trūksta. Teigiamus pokyčius darbo rinkoje stabdo tiek darbo pasiūlos ir paklausos neatitikimas, tiek skirtingų darbdavių ir darbuotojų poreikiai ir lūkesčiai.

Kokių priemonių reikėtų imtis susidariusiai situacijai darbo rinkoje pagerinti? 
Panevėžyje padidinti darbo vietų skaičių ir dirbančiųjų atlyginimus būtina siekiant pritraukti į miestą investicijas ir skatinti didinti bendrąjį mieste kuriamą produktą (ypač gamybos). Verslo kuriamam bendrajam produktui didėti (investuoti į naują gamybą ar kurti naujus produktus) reikalingos lėšos. Plėsti verslo galimybes galima mažinant verslo sąnaudas, t. y. mažinant mokestinę naštą (nekilnojamojo turto, žemės mokesčių), nustatant pagrįstus šilumos, vandens tiekimo, atliekų tvarkymo įkainius. Tačiau lengvatinės priemonės turi būti taikomos tik toms įmonėms, kurių veiklos prioritetas yra investicijos į naujų produktų kūrimą, produktų gamybos didinimą, o ne pelno siekimą (verslininkų gerovei kurti – naujiems automobiliams ir pan.). Ateities verslas privalo galvoti ne tik apie sąnaudų mažinimą, bet ypač apie pajamų augimą. Kad augtų pajamos, verslas ieško naujų rinkų arba naujų produktų. Tad būtina skatinti įmones dalyvauti užsienio parodose, mugėse ir verslo delegacijose, taip skatinti miesto produkcijos eksportą.

Verslo skatinimas – tai viena medalio pusė. O kokias matote darbo biržos, kaip valstybės atstovo darbo rinkos procesuose, galimybes ir veiklos viziją? Ko šiuo atveju galėtų tikėtis panevėžiečiai?
Turime didinti darbo biržos aktyvumą bei skatinti socialinę partnerystę užimtumui didinti ir nedarbo problemoms spręsti. Vykdant užimtumo rėmimo sistemos pertvarką, nuo 2010 m. spalio mėn. padidintas tiesiogiai dirbančių su ieškančiais darbo asmenimis ir darbdaviais darbuotojų skaičius. Tai leidžia daugiau laiko skirti kiekvienam klientui teikiant informavimo, bendrojo ir psichologinio konsultavimo, profesinio konsultavimo, individualios užimtumo veiklos planavimo ir tarpininkavimo įdarbinant paslaugas. Sudarytos galimybės didesniam bedarbių skaičiui užsiimti individualia veikla pagal verslo liudijimą ar dalyvauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėse. 2010m. liepos mėn. išaugus jaunimui nedarbui, į darbo rinkoje papildomai remiamų asmenų sąrašą įtraukti ir asmenys iki 29 metų amžiaus. Taip pat sudarytos palankesnės sąlygos asmenims, pradedantiems darbo veiklą pagal įgytą kvalifikaciją ir apskritai pirmą kartą pradedantiems darbo veiklą. Esame pasirengę teikti kokybiškas, savalaikes konsultavimo, tarpininkavimo įdarbinant ir kt. paslaugas, atsižvelgiant individualiai į kiekvieno kliento poreikius.

Kaip manote, ar padėtis Panevėžio darbo rinkoje per 2011-uosius kaip nors keisis? Ir kas, Jūsų nuomone, lems vienokius ar kitokius pokyčius?
Atlikus darbdavių apklausas ir įvertinus pokyčius darbo rinkoje numatoma, kad 2011 m. bus įregistruota 14920 laisvų darbo vietų: 58 proc. sudarys pasiūlymai darbui pagal neterminuotas darbo sutartis, o 42 proc. – pagal terminuotas darbo sutartis. Apklausų duomenimis daugiausia naujų darbo vietų sukurs privataus sektoriaus įmonės (91 proc.). Planuojama, kad valstybinis sektorius atleis 9 proc. darbuotojų. Deja, 2011 metais numatomas tik 2 proc. laisvų darbo vietų augimas. Įvertinus 2010 metais gautus pranešimus apie grupės darbuotojų atleidimo atvejus, 2011 metais darbo jėgos paklausos mažėjimas numatomas pramonės ir statybų sektoriaus įmonėse. Daugiausia laisvų darbo vietų pasiūlys paslaugų sektorius – 50 proc. visų užregistruotų darbo vietų. Krizės laikotarpiu prekybos įmonės sumažinusios darbuotojų skaičių, ekonominei situacijai keičiantis vėl plės darbų apimtis.