Jei garsusis graikų filosofas Sokratas būtų gyvas šiandien, mūsų gyvenimas būtų labai panašus į V a. prieš Kristų Atėnuose. Sokratas pradėtų klausinėti politikus, radijo ir televizijų laidų „žinovus“, ieškodamas nuoširdžios, prie tiesos vedančios diskusijos. Ši diskusija atskleistų minėtų asmenų pasimetimą, jų minčių prieštaravimus ir atliekamo darbo neišmanymą, dabar vadinamą nekompetencija.
Sokratas mums atskleistų šiuolaikinės demokratijos ydas. Ar demokratija reaguotų į kylančią grėsmę paversti demokratiją-liaudies išrinktą valdžią korupcijos ir nekompetencijos tvirtove?
Esminė Sokrato vertybė buvo tiesa, ginčijamas jo metodas- dialektika- klausinėjimas asmenų ir taip siekiant išgauti pašnekovo paslėptas mintis. Sokrato diskusija buvo ironiška, jis apsimesdamas reikalų neišmanėliu, skatino pašnekovus atsiverti, reikšti savo mintis.
Šiandien Sokratas matytų žmonių isterijas, šaukiant, kad pas mus net prezidentė, seimo, savivaldybių tarybų nariai nieko neišmano, yra komunistų palikuonys, tautos priešai ir pan.
Sokratas pasitrauktų nuo tokių asmenų diskusijų ir pasirinktų aplinką, kurioje jaustų moralinę naudą bent sau. Sokratas mums pasakytų: ieškokite tiesos, o ne siekite pergalės. Keiskitės nuomonėmis, bet sugebėkite iškelti esmines problemas, priimkite nuostatas, kurių verta būtų laikytis visiems, šalinkite asmeninę tuštybę, neleidžiančią išgirsti kitų pasisakymus. Išminčius pasakytų: kalbėtis reiškia atsigręžti vienas į kitą siekiant bendro žmoniškumo ir tiesos apie ką nors. Jo dialektika nevedė prie pergalės ar pralaimėjimo, nes visi pašnekovai buvo diskusijos praturtinami, tapdavo kilnesni. O tai pasiekiama kolektyvinėmis pastangomis.
Sokratas mums primintų: vadovauti žmonėms ir valstybei turi teisingi ir protingi žmonės. Vadovai privalo įgyvendinti tai, kas teisinga ir protinga. Išminčius bandė įrodinėti, ar dorybė gali būti išmokstama, o gal duota paties Dievo. Politika svarbi žmonių gyvenimo dalis, o ne tai, kas nešvaru, kvepia skandalais, asmenine nauda. Vienintelis politikų tikslas – gyventi valstybės rūpesčiais, o ne siauriais grupiniais ar partiniais reikalais.
Juozas Brazauskas, istorikas, pedagogas