Nelengva finansinė padėtis ne vieną panevėžietį privertė prašyti valstybės paramos. Socialinės paramos gavėjų skaičius – išties nemažas. Apie tai, kad kartais socialinės išmokos yra didesnės už minimalų atlyginimą ir neskatina žmogaus dirbti – kalbama ne pirma diena. Pasitaiko atvejų, kai socialines pašalpas gaunantys asmenys dirba nelegaliai siekiant papildomos piniginės naudos, o už apgavyste susikurtą asmeninę gerovę mokame mes – mokesčių mokėtojai.
Esu įsitikinęs, kad protingi savivaldos sprendimai gali keisti susiformavusią ydingą nuostatą, kad socialinė parama ugdo išlaikytinių sluoksnį, neskatina žmonių ieškoti darbo ir jų užimtumo, pasirūpinti savimi ir šeima.
Dėl šios priežasties kreipiausi į Panevėžio miesto merą su prašymu spręsti klausimą dėl socialinės paramos gavėjų telkimo visuomenei naudingiems darbams ir šiuo klausimu pateikiau sprendimo projektą. Tikiuosi, kad jis bus svarstomas komitetuose ir sulauks Panevėžio miesto tarybos pritarimo.
Tai, kad gaunantieji valstybės paramą talkininkauja gražinant miestų ir miestelių aplinką – jokia naujiena. Ši praktika jau ne vienerius metus sėkmingai egzistuoja eilėje savivaldybių. Dar 2003 metais patvirtintas Socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymas „Dėl telkimo visuomenei naudingiems darbams tvarkos“ nustato tvarką, kuri leidžia pinigines pašalpas gaunančius gyventojus savanoriškai kviesti į talką. Socialinės paramos gavėjams nesutikus padirbėti, išmokų mokėjimas nenutraukiamas, jiems socialinė parama teikiama kitais įstatyme numatytais būdais – maisto produktais, paramą pervedant į specialias korteles. Pasiūlyti darbu prisidėti prie tvarkingesnio Panevėžio kūrimo būtų galima darbingiems ir sveikiems socialinės paramos gavėjams.
Tokios tvarkos patvirtinimas leistų padidinti gyventojų užimtumą ir motyvaciją būti socialiai aktyviems visuomenėje, pagerintų miesto įvaizdį, sumažintų išlaidas miesto tvarkymui, mažėtų nelegalaus darbo apimtys. Nesutinku su skeptikais, teigiančiais, kad tokia tvarka esą menkina socialinių išmokų gavėjų žmogiškąjį orumą. Darbas niekada nebuvo žmogaus žeminimo įrankiu. Atvirkščiai – pagarbos vertas kiekvienas darbas ir jį atliekantis žmogus, todėl turime sudaryti sąlygas visiems pasijusti tikra visuomenės, miesto bendruomenės dalimi.