Atsakydamas į straipsnyje „Panevėžio vadovai: krepšinio arena yra protu nesuvokiama našta“ mano adresu dabartinio Panevėžio mero Povilo Vadopolo išsakytus kaltinimus neva tuomečiai Panevėžio miesto savivaldybės tarybos nariai patyrė mano, kaip mero, spaudimą ir esą šio spaudimo įtakojami pritarė „Cido“ arenos valdymo sutarčiai, tiek P.Vadopolui, tiek kitiems, primiršusiems Europos Sąjungos struktūrinių fondų paramos skyrimo tvarką, noriu priminti, kad ES lėšų skyrimas buvo griežtai reglamentuotas. Viena iš sąlygų ir buvo – kad Panevėžio arenos valdytoju turi būti pasirinktas privatus operatorius, nurodyta sutarties su juo sudarymo data. P.Vadopolo žodžiai, esą „Išvakarėse atlėkė tuometis meras V.Matuzas ir pareiškė, kad rytoj sutartis būtinai turi būti pasirašyta“ – neatitinka tikrovės, nes sutartis su koncesininku buvo pasirašyta ir Panevėžio miesto savivaldybės Taryba jai pritarė iki sutarties pasirašymo termino likus dviem savaitėm. Tuo galima įsitikinti išanalizavus dokumentus, tad Panevėžio mero kaltinimai vertintini kaip melaginga, tikrovės neatitinkanti dezinformacija, kuria sąmoningai siekiama suklaidinti visuomenę.
Svarbu pabrėžti ir tai, kad prieš sudarant sutartį su koncesininku, buvo paskelbtas konkursas.Beje, nemanau, jog P.Vadopolas pamiršo, kad Panevėžio sporto centras siūlė areną eksploatuoti už ženkliai didesnę sumą, nei konkurso laimėtojas. Su konkursu susijusius dokumentus nagrinėjo Ūkio ministerija bei Verslo paramos agentūra. Jokių pažeidimų konkurso organizavimo etape minėtos institucijos neįžvelgė. Panevėžio savivaldybės ir privataus koncesininko sutartį dėl „Cido“ arenos valdymo nagrinėjo ir Valstybės kontrolė. Jokių reikšmingų pažeidimų nustatyta nebuvo. O jei jau leistis į smulkmenas, vienintelis kontrolieriams užkliuvęs sutarties niuansas - kad privatus partneris prisiimtų visą ar didžiąją dalį su projektu susijusios rizikos, buvo įtvirtintas papildomu susitarimu dar nesibaigus auditui.
Belieka tik apgailestauti, kad ne visi, kurie nori vadovauti miestui, sugeba surasti ir suprasti modernius miesto vystymo instrumentus bei jais naudotis miesto žmonių labui. Dėl savo nesugebėjimo priimti drąsius sprendimus ir juos realizuoti kaltinti kitus – mažų mažiausiai neetiška. Akivaizdu, kad socdemai per tiek metų taip ir neišmoko vakarietiško ūkininkavimo abėcėlės.
Turėjau ir tebeturiu viltį, kad Panevėžio arena taps regiono traukos centru. Stebuklo nebus, kaip kad kartais tikisi arenų šeimininkai. Teks patiems sukti galvas ir kurti drąsius, ambicingus arenų panaudojimo projektus ir patiems juos įgyvendinti. Ne dėl paukščiuko renginių plane, o dėl žmonių organizuojami renginiai sulaukia atgarsio. Todėl noriu paklausti – ar galime suskaičiuoti kokios investicijos į žmogaus turiningą laisvalaikį, į jo kultūrinius poreikius laikomos per didelėmis?
Bandžiau ieškoti informacijos apie tai, ar atsiperka panašios arenos kitose šalyse. Gal tik mes esame mulkiai, kad nemokame iš jų išspausti maksimalios naudos ir susikrauti pelno. Ekonomistai paskaičiavo, kad arenos gali atsipirkti po 20 metų. Kalbama ne apie finansinę, bet apie socialinę ir ekonominę grąžą. O finansinį pelną nešančios arenos bent jau Europoje rasti nepavyko. Įnikusieji į skaičius nepastebi kitų – pinigais neišmatuojamų dalykų. Sporto ir pramogų arenos iš esmės atnaujino mūsų šalies sporto bazių infrastruktūrą. Nekalbame ir apie tai, kad Lietuva už savo pinigus tokių arenų nebūtų pasistačiusi dar mažų mažiausiai keletą dešimtmečių. Arenas mums statė visa Europa. Tai – Europos Sąjungos pinigai. Nemanau, kad ES lėšas lengva ranka švaisto abejotinos svarbos projektams. Deklaruojame savo siekį būti pilnateisiais ES nariais, tačiau nustembame, kad tai – kainuoja.
Pasikalbu su žmonėmis per renginius ir po jų. Nei vienas nepasakė, kad arena – nereikalinga prabanga. Matyt prabanga tik nejaučiantiems jokios būtinybės keistis ir keisti.
Girdėjau ir tokių viešų pasisakymų, kad arenų išlaikymas taps našta. Tuomet našta galime vadinti ir investicijas į kitus būtiniausius žmogaus poreikius – teisę gydytis, mokytis ir pan. Reiškia, kad valstybei ir pats žmogus – jau našta. Kur nueisime taip mąstydami? Investuodami į žmogaus orumą, jo galimybę gyventi visavertį gyvenimą dividendus gauname ne pinigine išraiška. Gėda nepajėgiantiems to suvokti.
Straipsnyje užsimenama apie tai, kad 20 nemokamų renginių – labai daug, tiek Panevėžiui nereikia. Vėlgi esu priverstas priminti, kad renginių skaičius ne iš oro nukrito. Buvo tiriami visuomenės poreikiai ir visi kartu nusprendėme, kad 20 renginių miesto žmonėms per metus galime surengti. Dabar gi tereikia vos aštuonių. Manau, jog čia – savivaldybės bėda, kad nemoka ar nenori išnaudoti teikiamų galimybių. Matyt nėra noro stengtis dėl žmonių. Tai taip ir pasakykim, neieškodami kaltų, ten kur jų nėra ir negali būt.
Dėl Panevėžio savivaldybės vadovų administracinių gebėjimų stokos tenka dirbti darbus, kuriuos privalėtų nudirbti miesto savivalda, tačiau matyt visos jėgos išeikvojamos populistiniams pareiškimams, o ne konstruktyvių pokyčių įgyvendinimui. Jei jau tęsti temą apie spaudimą, tai turiu pripažinti, kad išties dariau viską, kad „Cido“ arenoje esantis dviračių trekas būtų sertifikuotas. Tuo rūpintis turėjusi Panevėžio valdžia ypatingo aktyvumo nerodė. Tačiau dabar nepraleidžia progos pasigirti, kad Panevėžyje vyks Europos dviračių treko čempionatas. Vyks, nes atliktas didžiulis darbas, kad jis vyktų. Tik šį darbą nudirbo ne Panevėžio meras.
Kol kas jis dar neatskleidė ir savo gebėjimų miesto žmonių labui panaudojant jau įrengtą Mokslo ir technologijų parką. Ar dėl to, kad nėra „spaudimo“ į parką nepritraukiamas mokslas? Metų metus merdėjusiam Pramonės parkui miesto vadovas gyvybės įpūst taip pat nesugebėjo. Parko gelbėjimo ėmėsi Vyriausybė, Seimas. Kol Panevėžio valdžia dejavo, kad miestą palieka investuotojai, atlikome didžiulį darbą – jau netrukus Pramonės parkas taps laisvosios ekonominės zonos dalimi. Ir investuotojai, norintieji kurti savo verslą Panevėžyje intensyviai ieškomi. Suprantu, kad smagu miesto vadovams džiaugtis tuo, kad esą jie pildo pažadus dviratininkams ir pradeda statyti dviračių sporto centrą. Teisybės dėlei vertėtų prisiminti, kad pažadą tęsi premjeras Andrius Kubilius. Lankydamasis Panevėžyje ir bendraudamas su mūsų dviratininkių treneriu Antanu Jakimavičiumi, premjeras pažadėjo padaryti viską, kad pasaulyje Lietuvą garsinančios dviratininkės turėtų normalias sąlygas treniruotėms. Ir savo pažadą ištesėjo. Kad tik miesto vadovams dėl nieko netektų sukti galvos, galėtų sau ramiai reprezentuoti ir valdyti tai kas sukurta kitų darbu.
Šventajame rašte parašyta: „Pažinsite juos iš darbų“. Darbų, deja, vis dar nematyti. Vieša dezinformacija galima nuramint savo sąžines, bet neįmanoma paslėpt neveiklumo.