Į Panevėžio geležinkelio stotį pirmadienį gausiai rinkosi tremtiniai, politiniai kaliniai, visi, kam birželio  14-oji ir 15-oji – gyvenimą padalijo į dvi dalis: su Lietuva, ir – be jos. Kančios, šalčio, bado ir vilties kelias....Juo  iš tremties sugrįžo ne visi. Pagarba ir padėka Lietuvai paaukojusiems save - savo atsidavimą, meilę, kančią ir išauginusiems viltį, kad Laisvė – nenugalima.  Minėjime kalbėjęs Panevėžio miesto Tarybos narys, politinis kalinys Algimantas Blažys sakė: „Šiandien minime kančios ir gedulo dieną su viltimi, kad tai daugiau niekada nepasikartos“.

Minėjimo dalyviams parodyta literatūrinė-muzikinė kompozicija „O via dolorosa – kančių kelias“ (pagal B.Brazdžionį),  susirinkusieji klausėsi praeities įvykių liudininkų prisiminimų, politinių kalinių ir tremtinių choro „Likimai“ dainų, ant geležinkelio bėgių padėjo gėlių. Tremtyje ir kalėjimuose nukankintųjų atminimui uždegtos žvakutės. 18 val. Švč. Trejybės bažnyčioje aukotos  šv. Mišios už tremtinius.