Demokratinės politikos ir Strateginių tyrimų institutai vykdo tęstinį projektą „Rinkimų programų vykdymo stebėsena". Tyrimas susideda iš dviejų dalių. Tirta, kiek Seime priimti teisiniai aktai atitinka rinkimų pažadas, ir bandyta nustatyti rinkimų pažadų vykdymą savivaldybių tarybose 2003-2007 metais.
Rinkimų pažadų vykdymo stebėsena Seime vykdyta nuo 2004 m. lapkričio 15 d. iki 2007 m. sausio 1 d. — daugiau negu dvejus metus, o jos rezultatai pristatyti visuomenei.
Skamba kaip muzika
Nustatyta, kad Darbo partija iš 47 programinių nuostatų bandė įgyvendinti tik šešiolika. Neįgyvendintų nuostatų yra net 31. Tyrinėtojus ypač stebina tos nuostatos, kurios negalėjo būti įgyvendintos ir kurias žarstydami rinkėjams vargu ar patys Darbo partijos strategai tikėjo įgyvendinsią. Pavyzdžiui, „sumažinti gyventojams, išlaidas už būsto šildymą iki 20 proc., atsižvelgiant į šeimos pajamų lygį" (padidinti kompensacijas? O iš kur?). Arba „šeimoms, kurių sutuoktinių vidutinis amžius iki 45 metų, kompensuoti 100 proc. palūkanų kredito būstui įsigyti". Arba „įvesti studijų užsienyje išlaidų kompensavimą, sudarant galimybę visoms vidurinėms mokykloms siųsti studijoms užsienyje kasmet po vieną gabiausią mokinį“ ir t.t. Politikai nesivargina aiškinti, kaip tai būtų padaryta, nes rinkėjams tai tiesiog „nuobodu".
„Darbo partijai svarbiausia buvo patekti į spaudą, prikaustyti rinkėjų, dėmesį, o ne vykdyti rinkimų pažadus", — sako Demokratinės politikos instituto prezidentas M.Adomėnas. Tiesą pasakius, ne geriau elgiasi ir kitos partijos.
Tyrinėtojai pastebėjo, jog Rolando Pakso koalicijos „Už tvarką ir teisingumą" rinkimų programa taip pat panaši. Iš 41 programinės nuostatos bandyta įgyvendinti tik trylika. Kai kurios nuostatos prasideda žodžiu „sieksime“: „sieksime, kad būtų įgyvendintas visuotinis vidurinis išsilavinimas“; „sieksime, kad sveikatos srityje būtų sukurtos žmogaus teisių ir orumo apsaugos teisinės ir institucinės prielaidos“ ir t.t. Neapibrėžtos, nekonkrečios nuostatos — šakėmis ant vandens rašytos. Tyrinėtojai nustatė, kad ši partija neįgyvendino net 28 rinkimų programos nuostatų.
Valstiečių ir naujosios demokratijos partijų sąjungos rinkimų programoje yra 52 nuostatos. Iš jų bandyta įgyvendinti tik 26. Vargu ar kai kurių nuostatų įgyvendinimu tikėjo patys programos sudarytojai. Pavyzdžiui, „artimiausiu laikotarpiu atpiginti šiluminės energijos tiekimą gyventojams ir verslui, padidinant kompensacijas už šilumą mažas pajamas gaunantiems žmonėms“; „sieksime įteisinti laisvo menininko statusą, suteikiantį meno žmonėms valstybės finansines galimybes atitinkančias socialines garantijas“ ir t.t.
Pažadėsiu, ko tik norite
Strateginių tyrimų instituto tarybos pirmininko pavaduotojo N.Medvedevo nuomone, sudarant rinkimų programas, partijoms reikėtų išmokti prognozuoti ateitį, numatyti įvyksiančius įvykius, gerai žinoti valstybės galimybes. Programų sudarytojams nevalia rašyti tokių nuostatų, kurių tikrai nebus galima įgyvendinti. Pažadai turėtų būti susiję su programa. Pasak jo, žadėti žmonėms tai, ko tikrai neįmanoma ištesėti, yra nesąžininga.
Atskira projekto „Rinkimų programų vykdymo stebėsena“ dalis — rinkimų pažadų vykdymo savivaldybių tarybose 2003-2007 metais stebėsena. Apklausti visi savivaldybių tarybų nariai. Nustatyta, kad jie nėra gerai susipažinę net su savo atstovaujamų politinių partijų rinkimų programomis; skirtingų politinių partijų rinkimų programos konkrečių pažadų turiniu ne itin skiriasi; vis dar pasitaiko rinkimų pažadų, kurių savivaldybės tarybos pagal dabar galiojančią Konstituciją, kitus įstatymus teisiškai neturi kompetencijos spręsti; savivaldybių tarybų nariai ne visada suvokia, kur parlamento, o kur savivaldybių tarybų kompetencija.
Spaudos konferencijoje Demokratinės politikos ir Strateginių tyrimų institutų atstovai tikino tęsią šį projektą, kuris turėtų drausminti politikus, kad jie žadėtų realius dalykus — tokius, kuriuos įmanoma įgyvendinti ir kurie susiję su partijos programa.
Tačiau ar ne didžiausias saugiklis turėtų būti mūsų pačių sveikas kritiškumas? Tačiau dažniausiai, nusivylę savo išrinktaisiais, ne bandome ieškoti bent kiek patikimesnės, mažiau meluojančios politinės jėgos, o išvis neiname į rinkimus. To pasekmė — Seimą išrenka vis mažesnis skaičius žmonių, kurie dažniausiai renkasi politikus pagal „pakuotę“, o ne pagal esmę. Per nepriklausomybės metus susiklostė tokia tradicija, kad doras, sąžiningas žmogus, nežadantis to, kas neįmanoma, ir neturintis pakankamai pinigų samdyti viešųjų ryšių specialistus, kurie „kabina makaronus“ profesionaliausiai, neturi jokių galimybių būti išrinktas... Kitaip sakant, mes tiesiog norime būti apgauti, o politikai tik pildo mūsų lūkesčius?
Įrodymas-naujausi tyrimai
Jei naują Seimą Lietuvos gyventojai rinktų dabar, triumfuotų konservatoriai — jie surinktų 29,2 proc. rinkėjų balsų, rodo neseniai paskelbta „TNS Gallup“ apklausa.
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovės „TNS Gallup“ duomenimis, antroji būtų populiarumą atgaunanti, praėjusiuose rinkimuose triumfavusi Darbo partija — ją rinktųsi 23,1 proc. rinkėjų.
Socialdemokratai vėl turėtų tenkintis trečiąja vieta. Jiems tektų 16,2 proc. balsų.
8,3 proc. rinkėjų rinktųsi Rolando Pakso vadovaujamą partiją „Tvarka ir teisingumas“, 6 proc. — socialliberalus, 5,2 proc. —valstiečius liaudininkus.
Jei rinkimai vyktų dabar, kitos partijos neperžengtų 5 proc. barjero ir į Seimą nepatektų. Tačiau jos išsirikiuotų šitaip: Lietuvos liberalų sąjūdis — 3,3 proc., Lietuvos lenkų rinkimų akcija — 2,7 proc., Liberalų ir centro sąjunga — 2,3 proc., Lietuvos krikščionių demokratų partija— 2 proc. balsų.
Teodora RAŠIMAITĖ
Savaitė Nr.6, 2008 vasario 6 d.