Dr. Stasys Malkevičius, Narcizas Rasimavičius
Nepriklausomybės akto signatarai
Lietuvos RespublikosSeimas 2007 06 28 d. priima Atominės elektrinės įstatymą. Kiek anksčiau, 2007 01 18, Seimas patvirtina Nacionalinę energetikos strategiją ir priima nutarimą X – 1047, kuriuo suformuluoja strateginį uždavinį – sinchronizuoti Lietuvos elektros tinklus su Vakarų Europos energetine sistema, prisijungiant prie UCTE energetinės sistemos ir tampant pilnaverčiu UCTE nariu; Tai reiškia, kad Lietuva pasitraukia iš rusiškų elektros standartų erdvės, pereina prie europietiškų ir pradeda kurti savarankišką elektros energetinę sistemą, nepriklausomą nuo rusiškos JES ROSSII.
Kadangi tiek atominės elektrinės statybos tiek elektros tinklų integravimo į ES tinklus problemos yra tarpusavy susietos, todėl sprendžiant vieną negalima ignoruoti kitos. Negalima teikti prioriteto trumpalaikei ekonominei naudai, jei dėl to nukenčia valstybės saugumas. Todėl naudojantis ta proga, kad atominės elektrinės įstatymas gali grižti į Seimą koregavimui, tikslinga atsakyti sau į kai kuriuos klausimus kad palengvinti teisingų sprendimų priėmimą.
1. Ar tapsime nepriklausomi nuo Rusijos energetikos monopolio, jei pasistatysime naują atominę elektrinę (NAE) ?
NEBŪTINAI ! Netapsime, jei planuojamų atskirų naujos atominės elektrinės reaktorių galia bus didesnė už tą, kuriai esant Lietuvos elektros energetinė sistema pati, be Rusijos pagalbos, galėtų užtikrinti stabilų sistemos darbą Paprastai yra prisilaikoma sąlygos, kad atskirų sistemos agregatų (generatorių) galia neviršytų 3-7% bendros, suminės sistemos apkrovos. Nes tik tokią galią sugebės laiku kompensuoti kiti sistemoje veikiantys generatoriai. Kitaip gali būti pažeistas sistemos darbo stabilumas ir padidėti totalinių avarijų tikimybė . Žr. R. Juozaitis. Laikmečio iššūkiai Lietuvos elektros ūkiui.
Sprendžiant pagal naujausią AB „Lietuvos energija“ informaciją (2007 lapkritis) apie bendrovės veiklą įgyvendinant nacionalinę energetikos strategiją (NES) ( 2007 lapkritis ) galima suvokti, kad viskas daroma taip, kad ši sąlyga liktų neįvykdyta. Tiek poveikio aplinkai vertinimas, tiek statybų aikštelės studija, tiek flirtas su prancūziška firma „ AREVA “- siekiančia Lietuvai parduoti savo 1600 MW galios reaktorius, tiek vengimas net užsiminti apie aikštelės paruošimą konverterių stočiai naujos atominės elektrinės teritorijoje asinchroniniam ryšiui su Rusijos elektros energetikos sistema, bei nepaliaujamas AB „ Lietuvos energija“ vadovo spaudimas numatyti konverterių stotį būsimai tarpsisteminei jungčiai su Lenkija, atskleidžia tai, kad aktyviai ruošiamasi IAE teritorijoje pakartoti, šiuo metu dar dirbančios, Ignalinos atominės elektrinės (IAE) modelį. To visai neslepia ir AB „Lietuvos energija“ ideologas dr. Anzelmas Bačauskas savo straipsnyje:“ Naujos atominės elektrinės statyba – Baltijos valstybių vienybės patikrinimas“, atspausdinto žurnale „Elektros erdvės“, 2007, Nr. 4.
IAE buvo pastatyta ne Lietuvai, o Rusijai, jos karinio komplekso ir SSRS šiaurės vakarų regiono reikmėms tenkinti. IAE agregatų galia labai didelė ( 2 x 1500 MW ), todėl ji galėjo patikimai tiekti elektrą tiktai labai didelės galios elektros energetinėje sistemoje, kuri užtikrina rezervavimą avarinio blokų išsijungimo atveju.. Tokia yra Rusijos centralizuotai valdoma elektros energetikos sistema. Du Volgos gigantai, Volgogrado ir Kuibiševo hidroelektrinės sudaro pakankamą galios rezervą, kad galėtų užduoti ir palaikyti ne tik sistemos dažnį, bet ir užtikrinti visos Rusijos, kartu ir Lietuvos elektros energetikos sistemos dinaminį stabilumą. Pastatę naują atominę elektrinę, pagal IAE modelį, liktume visiems laikams pririšti prie Rusijos, jos valdomi ir įtakojami.
2. Politikų klaida – sukeisti prioritetai.
Tėvynės Sąjungos politikos memorandumas paskelbtas 2005 m. kovo 7 d., remiantis Demokratinės politikos instituto ekspertų darbo grupės atliktos studijos išvadomis, teisingai atspindėjo pagrindinį Lietuvos politkos tikslą energetikoje – sukurti nepriklausomą nuo Rusijos, Lietuvos elektros energetikos sistemą, prisijungiant prie Europos tinklų sinchroniniam darbui UCTE sistemoje.
2007 m. sausio mėn. LR Seimas patvirtina Nacionalinę energetikos strategiją ir priima nutarimą numatantį sinchroninį Lietuvos elektros energetikos sistemos darbą su UCTE. Atrodytų – viskas tvarkoje. Deja, smarkiai išreklamuotas teiginys, kad pasistatę naują atominę elektrinę tapsime nepriklausomi nuo Rusijos energetikos monopolio, davė savo vaisius. Palaipsniui prioritetai susikeitė vietomis. Lietuvos elektros tinklų integracija į Europos elektros tinklus atsidūrė antrame plane, o nelabai skaidrus elektros biznis bei atominė elektrinė - pirmame. Rezultatas – skubiai priimtas atominės elektrinės įstatymas atvėrė kelią energetikams pradėti naujos atominės elektrinės projektavimo bei paruošiamuosius darbus IAE teritorijoje, dar neišsiaiškinus kokie bus UCTE apribojimai bei reikalavimai šiai elektrinei. Tai sukėlė sumaištį, bei tarptautinių partnerių nepasitikėjimą.
3. Visuomenės ir mokslininkų perspėjimas.
Apie būtinybę suderinti naujos atominės elektrinės agregatų galią su sistemos galia, kad Baltijos šalys nebūtų paliktos padidintos Rusijos politikos įtakos zonoje bei atskirtos nuo Europos elektros rinkos, savo kreipimesi į vyriausybės vadovą 2007 m. balandžio mėn., akcentavo 10 Nepriklausomybės Akto signatarų bei 4 KTU elektros sistemų katedros profesoriai. Deja, nagrinėjant 2007 m. lapkričio mėn. informaciją apie AB „ Lietuvos energija “ veiklą ir investicinius projektus nebuvo pastebėta, kad į minėtą perspėjimą būtų atkreiptas dėmesys.
4. „AREVOS“ antausis.
Su prancūzų firma „ Areva“ bendradarbiaujama jau nuo to momento kai Lietuva apsisprendė IAE teritorijoje statyti naują atominę elektrinę. „Areva“ tikėjosi parduoti savo reaktorius, o Lietuvos pusė - prancūzų tarpininkavimo derantis su ES dėl IAE darbo pratesimo. 2007 m. gruody įvyko bendradarbiavimo grupės posėdis, kuriame paaiškėjus, kad Lietuva sieks sinchroninio darbo su UCTE, firmos „Areva“ atstovas pareiškė, kad tokiomis sąlygomis jie elektrinės Lietuvoje nestatys. To ir reikėjo ir laukti. Specialistams seniai buvo tai aišku, kad 1600 MW galios reaktoriai užtikrins stabilų elektrinės darbą tik būdami vėl įjungti į vieningą Rusijos energetinę sistemą JES ROSSII. Taigi prancūzai pageidautų, kad Lietuvos, ES narės, elektros energetika liktų JES ROSSII sudėtine dalimi.
5. Ar yra pavojus Lietuvos saugumui, jei jos elektros energetikos sistema liks sudėtine JES ROSSII dalimi?
Be abejo. Rusija įrodė tai ne tik Lietuvos, bet ir Europos mastu, kad energetinio šantažo priemonės jai nėra svetimos politiniams tikslams pasiekti. Valdydama savo ir Baltijos valstybių (BV) elektros energetines sistemas bei jose vykstančius procesus Rusija gali diktuoti ne tik elektros kainas, bet ir fiziškai atakuoti BV elektros sistemas. Galima pateikti šiuos hipotetinius pavyzdžius :
Lengvas puolimas. Molodečne atjungiama 330 kV linija Molodečnas – Vilnius ir Sovetske - 330 kV linija Sovetskas – Klaipėda. Rezultatas - sukomplikuotas lietuviškos elektros patekimas į Vilniaus bei Klaipėdos regionus. Puolimo pasekmėms likviduoti, t.y. naujoms 330 kV linijoms statyti bei mūsų elektros energetikos sistemos 330 kV mazgui iš Sovietsko perkelti šiapus Nemuno,reikės daug laiko ir pinigų.
Galutinis smūgis. Gali būti suduotas jau po to kai bus pastatyta nauja atominė elektrinė, pagal IAE modelį, t.y. su Arevos 1600 MW galios, ar kitais panašios galios, reaktoriais. Šiuo atveju Rusija, ko gero, perspėjusi, kad dėl JES ROSSII vykdomų reformų priversta atsisakyti galios rezervavimo naujai atominei elektrinei ir dėl to atjungia visas tarpsistemines 330 kV jungtis su Baltijos valstybėmis. Nauja atominė elektrinė netekusi greitai veikiančio galios rezervo tampa dinamiškai nestabili ir negalės būti eksploatuojama. Lietuva parklupdoma ant kelių. Tai jau valstybingumo krizė.
Negalima nepaminėti, kad visus, aukščiau paminėtus veiksmus Rusija gali atlikti savo teritorijoje. Tarptautinio pasipiktinimo nekils, nes Rusija nėra ratifikavusi energetikos chartijos. Viskas teisėta.
6. Laikinas saugiklis.
Kol rusiška elektra tranzitu tiekiama į Kaliningrado sritį, galima tikėtis, kad aukščiau išvardinti hipotetiniai Rusijos veiksmai prieš Lietuvą nebus vykdomi. Tačiau prisiminus, kad neperseniausiai Kaliningrade pradėta statyti nauja termofikacinė elektrinė jau veikia, kad kalbama apie atšaką nuo Baltijos jūra tiesiamo dujotiekio į Kaliningradą, kad Rusijos ministras Ivanovas neseniai kalbėdamas su Latvijos premjeru primygtinai siūlė neatsijungti nuo JES ROSSII, galima daryti prielaidą, kad Rusija stengsis išlaikyti turimas potencialias, aukščiau išvardintas spaudimo priemones, kurias jiems teikia Baltijos valstybių energetikos priklausomybė nuo Rusijos.
7. Ar apsaugos Lietuvą nuo galimų, aukščiau paminėtų, grėsmių galimas Rusijos elektros energetikos sistemos sinchroninis prisijungimas prie UCTE (Europos) tinklų ir narystė UCTE?
Ne. Neapsaugos, kadangi A. Čiubaiso siūlomas scenarijus numato sinchroninį, JES ROSSII kartu su Baltijos valstybių ir NVS šalių elektros energetikos sistemomis. jungimąsi prie Europos tinklų. Šiuo metu Hanoveryje, ES ir Rusijos, energetinio dialogo rėmuose, įsteigta darbo grupė nagrinėja principinę būtent tokio jungimosi galimybę. Pagal šį scenarijų saugumo prasme niekas nesikeičia, Baltijos valstybės lieka sudetine JES ROSII dalimi ir joms gali būti pritaikytos visos aukščiau paminėtos šantažo priemonės. Tai būtų vertinama kaip Rusijos vidaus reikalas. Viskas keistusi iš esmės jei Rusija jungtusi prie Europos tinklų kurių sudėtine dalimi jau būtų Baltijos valstybės, kaip tą ir numato Seimo patvirtinta nacionaliniė energetikos strategija.
8. Ar reikia Lietuvai atominės elektrinės ?
Taip. Ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui bus reikalingas galingas elektros energijos šaltinis, galintis kompensuoti prarastas galias uždarius IAE bei prognuozuojamą vartojimo augimą regione, sudarytas iš keletos, palyginti nedidelės galios generuojančių agregatų ( reaktorių ), kad regionas galėtų turėti galimybę savarankiškai, nepriklausomai nuo Rusijos, savų galios rezervų sąskaita, palaikyti ne tik dažnį, bet ir užtikrinti sistemos dinaminį stabilumą išėjus iš rikiuotės vienam iš elektrinės agregatų. Atskirų agregatų galią turėtų užduoti savo sąlygose UCTE, atsiliepdama į Baltijos valstybių paraišką. Jei bus grižtama prie Atominės elektrinės įstatymo taisymo, reikėtų sugriežtinti 20 straipsnio 1 dalies 5 –to punkto nuostatą, perkeliant ją į Nacionalinio investuotojo arba patronuojančios įmonės straipsnį įpareigojant ją įvykdyti minėtos nuostatos ir UCTE reikalavimus, nuo to momento kai bus pastatyta elektros perdavimo linija Lietuva – Lenkija. Tik gavus UCTE rekalavimus ir apribojimus, skirtingai nei jau daroma dabar, galima pradėti reaktorių parinkimą ir AE projektavimą.
9. Kuo skiriasi europietiška elektros energetikos sistema nuo rusiškos ?
Europietiška – decentralizuoto, rusiška – centralizuoto valdymo elektros energijos sistema. Visi energetiniai procesai rusiškoje IPS/UPS sistemoje valdomi iš vieno centro. Volgos kaskado hidroelektrinės rezervuoja pakankamą galią, kad užduoti ir palaikyti sistemos dažnį bei užtikrinti visos vieningos Rusijos energetinės sistemos dinaminį stabilumą.
Europinė sistema UCTE išskaidyta į valdymo blokus, o blokai į savarankiškus valdymo rajonus kuriems priklauso atskiros valstybės arba jų grupės. Prie dažnio palaikymo solidariai prisideda kiekvienas valdymo rajonas savo galios rezervo sąskaita. Valstybė norinti prisijungti prie Europos elektros tinklo sinchroniniam darbui turi atitikti eilei UCTE reikalavimų, kurių vienas svarbiausių, valdymo rajono savarankiškumas. Tai leidžia vastybei saugiau jaustis įvairių ekstremalių fizinių ar politinių procesų atveju. Valstybė tapusi UCTE nare tampa pilnateisiu bendros Europos elektros rinkos, bendros elektros technologijų rinkos ir bendros kapitalo rinkos dalyve. Tai didelis privalumas lyginant su galimybe būti tik rusiškos elektros rinkos dalyviu, kurioje pasirinkimo jokio, tik rusiškas diktatas.
10. Alternatyva atominei elektrinei.
Pravedus elektros rinkos tyrimą bei reaktorių tenkinančių UCTE reikalavimus paiešką, įvertinus labai išaugusias branduolinio kuro kainas bei skurdžią branduolinių reaktorių pasiūlą, gali paaiškėti, kad neįmanoma suprojektuoti konkurentiškos atominės elektrinės. Sunku bus konkuruoti su jau seniai pastatytomis Skandinavijos, vakarų Europos bei Rusijos hidroelektrinėmis ir atominėmis elektrinėmis. Ko gero, net Baltijos šalių vartotojai bus linkę pirkti elektrą iš šių šalių, o ne iš naujos atominės elektrinės. Žr. akad. Jurgis Vilemas „ Nauja atominė elektrinė Lietuvoje: viltys, strateginiai planai ir realybė“. Mokslas ir technika. 2007. Nr.7 – 8.
Lietuva – šalis neturinti savų energetinių žaliavų. Ji yra ir dar ilgai bus perkančiaja šalimi. Čia verta susimąstyti ar susidariusios situacijos sąlygomis nebūtų racionaliau pirkti ne žaliavas, o produkciją iš tų kurie tai moka daryti geriau nei mes. Tai laisvos rinkos dėsnis. Galimo elektros energijos deficito sąlygomis uždarius IAE nekenktų pamąstyti ir apie priemones skatinančias elektros energijos taupymą bei alternatyvios energetikos plėtrą. Taigi, po to kai bus atlikta išsami studija, išaiškės ir šios alternatyvos prasmė:
Nepavykus suprojektuoti nuo Rusijos nepriklausomos konkurentiškos atominės elektrinės, tikslinga jai numatytas lėšas investuoti į galingas tarpsistemines jungtis, - asinchronines su Skandinavija ir Rusija bei sinchroninę su Europa taip pat į Lietuvos elektros perdavimo tinklo modernizaciją. Tai suteiktų galimybę Lietuvos vartotojui pasirinkti pigiausią elektros tiekėją ir išspręstų energetinės nepriklausomybės nuo JES ROSSII klausimą.
11. Teisinis vertinimas.
Bandymas projektuoti naują atominę elektrinę neprisilaikant UCTE reikalavimų, t.y. - priklausomą nuo JES ROSSII, apie tai kalbėta auksčiau, vertintinas kaip veiksmas prieštaraujantis Konstituciniam įstatymui : „Dėl Lietuvos valstybės“ (1991 m. vasario 11 d., Nr.1 – 1051 ), nes taip bandoma apriboti Lietuvos suverenitetą padarant jos veiksmus priklausomus nuo kitų valstybių sprendimų ir valios, bet svarbiausia, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstituciniam AKTUI „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ (1992 birželio 8 d., Nr.1 – 2622). Šis aktas, pagal turinį skirtas įtvirtinti nepriklausomybę, taigi pagal reikšmę prilygintinas 1990 m. kovo 11 aktui „Dėl Lietuvos Nepriklausomos Valstybės Atstatymo“.
Iš to seka,, kad AKTAS „Dėl Lietuvos Respublikos nesijungimo į postsovietines Rytų sąjungas“ Lietuvoje nustato tokią VIEŠAJĄ TVARKĄ, kad tiek valstybinės, tiek viešajį interesą aptarnaujančios privačios įmonės negali jokiu pavidalu tiesiogiai ar per tarpininkus bandyti Lietuvos valstybės viso ūkio ar to ūkio dalies sugražinti į buv. SSRS pagrindu sukurtas ar kuriamas sandraugas, tame tarpe ekonomines bei energetines. Bandymas nesilaikyti minėtų konstitucinio įstatymo ar AKTO vertintinas kaip nusikalstama veika prieš Valstybę. Prie tokių veikų priskirtinos sutartys numatančios dabar ar ateičiai Lietuvos elektros energetinę priklausomybę nuo Rusijos arba planai Lietuvos elektros energetinės sistemos, kaip sudėtinės JES ROSSII dalies, jungimąsi kartu su Rusija ir NVS šalimis prie UCTE elektros tinklų sinchroniniam darbui.