Gerbiamieji,
nuo nepriklausomos valstybės atstatymo praėjo tiek metų, kad ateinančiuose Seimo rinkimuose biuletenį į urną mes merginos ir vaikinai, į savo plaučius įkvėpę pirmąjį nepriklausomos valstybės oro gurkšnį. Tad ką jie rinks ir kas mus valdo šiandieną?
Dėl laiko stokos nepateiksiu statistinių duomenų, bet tai, kas išryškėjo, ko gero, ir yra viena iš mūsų atsilikimo priežasčių.
Lietuvą iki šiol valdo kompartijų sekretoriai, kompartijos centro komiteto instruktoriai, kaime- buvusi kolūkinė valdininkija, policijoje- milicijos pulkininkai. Tai nepaneigiami faktai. Visi jie gyvena gerai ir labai gerai. Jie šiandien sudaro valdžios visuose lygiuose elitą.
Neneigsiu lyderių ir elito reikšmės politikoje. Su kiekvienu iš jų tikrai galima nuoširdžiai pasikalbėti. Tikrai tai nėra blogi žmonės. Bet žiūrėk jų susirinko bent trys ar keturi- ir jau turime anų laikų sistemą ir standartus.. O juk vakarietišką pasaulį nuo kito, nevakarietiško skiria standartai.. Iš to išplaukia demokratijos supratimas, moralės, duoto žodžio vertė,- sąrašas nepabaigiamas.
Mums, dar taip neseniai išsprūdusiems iš okupanto glėbio- dar ilgai rūpės, o kas ten, toje šalyje darosi? O ten didžiausia nelaimė- Sovietų sąjungos subyrėjimas. O argi ne mes buvome tuo nedideliu kupstu, nuo kurio subyrėjo? Ten dabartinė vadovybė duoda užduotį- išsaugoti pas save ir svetur visa, kas dar liko iš Sovietų sąjungos. Visur, kur tik galima. O Lietuvoje, pasirodo, išliko, kompartijos sekretorių ir centro komiteto instruktorių bei jų šeimos narių ir giminių valdžia. Elitas, kuris važiuoja pas juos ir jų laikraščiuose užtikrina, kad daugiau Lietuvoje vakarietiškų standartų žmogus prezidentu nebus.
Šis elitas, pagal savo požiūrį į moralę, į savo tautą ar valstybę, nėra joks elitas. Jie, tarsi Aristofano varlės mano, kad kvarkti pagal buvusių okupantų standartus yra natūralu visiems okupaciją pažinusiems ir labai nustemba, kad šiandien jų skleidžiami garsai kitų nedžiugina.
Tai tiesiog nemoralių oligarchų valdžia, kas irgi pagal vakarietišką ir rytietišką supratimą ne tas pat. Rytuose- turtingųjų, pralobusių kitų žmonių sąskaita- valdžia. Vakaruose- mažumos valdžia. Lietuvoje šiandien elitas siekia įamžinti savo viešpatavimą, siekia kontroliuoti priėmimą į svarbiausius postus, sudaro visokeriopą pranašumą savo giminėms, draugams, šeimai. Šiame elitizme rasime ir prievartos, ir klastos.
Lietuvių tauta pasirinko gyvenimą vakarietiškos civilizacijos bendrijoje, kur galioja tiek techniniai, tiek kultūriniai- etiniai vakarų civilizacijos standartai. Šiandieninis Lietuvos valdžios elitas- kratosi tų vakarietiškų standartų vežime, kas pasyviai laukdamas, kada viskas savaime susikratys, kas aktyviai kaišioja pagalius į ratus. Jei ne tie pagaliai, šiandien jau turėtume Eurą, bet vietoje jo turime mažiausias pensijas, netikusius įstatymus, aibę niekam nereikalingų institucijų, parazituojančius tarpininkus energetikoje, didžiulę korupciją, su kuria elitas siūlo kovoti taikos sutartimis. Netiesa, kad kovojant su korupcija valstybė turi didelių nuostolių. Visai nesunku priversti nuostoliais dalintis korumpuotus valdininkus, o ne valstybę. Ir su korupcija kitur kovojama daug paprasčiau. Štai pastatė ženklą, kad negalima važiuoti, bet išrinktieji važiuoja. Toks ženklas turi būti nugriautas. Sulaikė kontrabandines cigaretes, suskaičiavo, ir jos turi būti tuoj pat ir ten pat sunaikintos.
Taigi, norint nusikratyti tų visų bėdų reikia eiti ne į teismus, ne piketuoti prie ministerijų, o reikia eiti prie rinkimų urnų.
Mūsiškė įstatymų leidybos koncepcija ir technika turi daug trūkumų. Visų pirma tai pasireiškia įstatymų darymo manija ( visi nori turėti savo nuosavą įstatymą), baisia įstatymų infliacija. Abejingai paliekamas klausimas, kaip galima tvarkytis pagal tūkstančius įstatymų? Įstatymų infliacija savaime keičia pačią įstatymo sąvoką.
Tuo nenoriu pasakyti, kad reikia iš vyriausybės atimti valdymo galias įstatymais. Norima pasakyti, kad nėra būtina valdyti leidžiant įstatymus, nes šitaip valdant gaunami priešingi rezultatai. Taip painiojama valdymas su įstatymų leidyba ir tada nesuvokiama nei viena, nei kita. Prisiminkime LEO. O atominis referendumas tai , referendumas prieš laisvos elektros rinkos atsiradimą Lietuvoje, ponai liberalai.
Naujai išrinktas Seimas, turiu vilties, privalės užsiimti ne tiek įstatymų leidyba, kiek esamų įstatymų delegifikacija, kad didžioji priimtų įstatymų dalis taptų administracinės teisės aktais ar tiesiog taisyklėmis, o kai kurie bus panaikinti, kaip visiškai nereikalingi.
Mūsų teisę nuvertina ne tik per didelis įstatymų kiekis, bet prasta jų kokybė, o iš esmės tai, kad savo painumu ir dviprasmybėmis ji tapo tikromis teisininkų ir jurisprudencijos ganyklomis.
Konstituciniam teismui,. bauginančiai dažnai keičiant konstitucinius principus, nutarimų bendras poveikis trukdo stabdyti vyriausybinių išlaidų didėjimą, atkurti verslo efektyvumo ir pasitikėjimo juo erdvę.
Pasigiriančiuose šio teismo straipsniuose rašoma, kad jis keičia Lietuvos veidą. Nebent tiek, kiek veidą gali pakeisti kreivas veidrodis.
Lietuvių tauta šiandien yra pasirinkusi, kokiu keliu eiti ir kokie standartai turi būti vienintelėje jos žemėje. Tada, kovo 11-tą Tauta manė, kad gauna teisingumą. Deja, mes sugebėjome duoti tik teisę laisvai rinkti politikus. Argi tai mažai?