Į naująjį Seimą ateina rekordiškai daug panevėžiečių atstovų – net trys. Vienas iš jų – Petras Luomanas, ilgametis Lietuvos krikščionių demokratų Panevėžio miesto skyriaus vadovas, šiuo metu Panevėžio miesto Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininko pirmasis pavaduotojas, į Seimą išrinktas Aukštaitijos apygardoje.

Ar Jūsų laimėjimas Seimo rinkimuose yra rodiklis, kad pekeliūnai nueina nuo scenos, ar tai Jūsų darbo rezultatas?

Pirmiausia norėčiau padėkoti tiems rinkėjams, kurie mane parėmė, nes rinkimus laimėjau gana ryškia persvara. Iš tiesų tai yra didelis įpareigojimas. Mano 28-oji Aukštaitijos apygarda – mišri – 29 kaimo rinkimų apylinkės su 25 tūkst. gyventojų ir 5 miesto rinkimų apylinkės su 14 tūkst. gyventojų. Į mano apygardą įeina Panevėžio  rajono pietinė dalis – Krekenava, Ramygala, Raguva, Naujamiestis, Berniūnai, Vadokliai, Upytė, Miežiškiai, Dembava, Velžys ir kt. vietovės.
Pirmajame ture dalyvavome 11 pretendentų. I turas vyko labai korektiškai, bet nebuvo taip lengva ir paprasta. Tai, kad žmonės daugiau balsavo už mane antrajame rinkimų ture, turiu pasidžiaugti komandos, kuri nuoširdžiai dirbo, bendru darbu. Antrajame ture priešininkas naudojo "juodąsias technologijas" – buvo platinami lapeliai, plakatai su klaidinančia informacija. Buvo bandoma mano pavardę sugretinti su panašia pavarde žmogaus, kuris gyvena su sugyventine ir vos nesudegino savo vaiko. Buvo bandoma primesti, kad mano pusbroliai dirbo KGB, nors jie paprasti dori žmonės: buvęs traktorininkas, vairuotojas, sandėlininkas. O dar vienas dirbo kiaulių fermoje, bet, kaip aš sakau, dirbo ne pas Pekeliūną. Buvo sakoma, kad kito pasirinkimo nėra, nes aš jau esąs išrinktas į Seimą. Buvo sakoma, jeigu neišrinks Pekeliūno, Panevėžio rajonas Seime neturės atstovo. Taip buvo rodoma nepagarba ir rinkėjui, ir rinkimų įstatymui, ir tai darė Seimo, kuris leidžia įstatymus, vicepirmininkas Alfredas Pekeliūnas. Buvo atvejų, kada už Pekeliūną atvirai agitavo ir pačios rinkimų apylinkės nariai, netgi rinkimų dieną (taip darė Ramygalos rinkimų apylinkės pirmininkas). Buvo bandoma pirkti rinkėjų balsus, bet šiandien žmonės jau ne tokie naivūs, kad juos būtų galima taip paprastai apkvailinti. Taigi tokia melaginga mano konkurento agitacija jam nepadėjo.

Ką kalbėjote, ką žadėjote rinkėjams?

Tai, ką teigė mūsų partijos programa. Pirmiausia – nesiblaškyti, sąžiningai dirbti, sakyti visą tiesą. Atkreipdavau dėmesį, kad nenormalu, kai dalį atlyginimo Seimo narys anksčiau gaudavo vokelyje. Buvo oficialiai deklaruojama, kad atlyginimas vienoks, o iš tiesų gaudavo daugiau. Tai kenkė Seimo vardui.
Sako, politika nešvarus dalykas, bet politika priklauso nuo politikų elgesio. Kaip galima kalbėti apie švarią politiką rinkimų kampanijos metu, kai aukštas pareigas Seime užimantis narys, pretenduojantis į rinkėjų pasitikėjimą kitai kadencijai, toleruoja tokią rinkimų kampaniją, kokia buvo vykdoma Aukštaitijos apygardoje.
Rinkimų metu teko kalbėti apskritai apie valstiečių liaudininkų, kuriems atstovavo A. Pekeliūnas, veiklą. Štai mes matom, kur nueina projektai, skirti kaimui remti. Pvz., "bernelių užeigos", proteguojamos VLS pirmininkės K. Prunskienės,  laikomos kaimo turizmu. Tai nėra joks kaimo turizmas, ir tai reikia aiškiai pasakyti. Tai maitinimo įstaigos, kuriamos iš Europos Sąjungos lėšų, skirtų kaimo turizmui. Žmones žeidžia netiesa. Štai pieno perdirbimo įmonės "Pieno žvaigždžės" savininko milžiniška alga ir vargani centai pieno gamintojams. Valstiečių liaudininkų partija prarado rinkėjų pasitikėjimą. Jeigu iš tikrųjų būtų buvę rūpinamasi kaimo reikalais, o ne tik draugų ratu, reikia manyti, kad žmonių pasitikėjimo ji nebūtų praradusi.
Šio laikotarpio vienas iš didžiųjų uždavinių bus bendruomenių stiprinimas. Bendruomenės turėtų gauti ir finansinę paramą, nes per bendruomenių plėtrą plečiama ir pati demokratija. Kuo aktyvesnė bendruomenė, tuo mažiau galimybių ja manipuliuoti. Kita vertus, bendruomenių stiprinimas savotiškai pažadina žmones aktyvesnei veiklai čia, dabar ir ten, kur tu gyveni. Seniūnijose per bendruomenes keliamos problemos ateina į tarybas.
Kaimuose, miesteliuose dar daug ko reikia – ir bankomato, kad žmogus galėtų nuo kortelės nusiimti pinigus, reikia kanalizacijos, vandentiekio ir kt.
Seimo narys, išrinktas vienmandatėje apygardoje, yra tam tikra prasme tos vietovės prezidentas, kuris išklauso visus ir žinias, problemas atveža į atitinkamus komitetus Seime. O ten tos problemos svarstomos ir Vyriausybės pagalba sprendžiamos. Ir kuo aktyvesnė bendruomenė, tuo greičiau tos problemos suformuluojamos.
Teks kartu su Panevėžio miesto ir rajono vadovais, tarybomis spręsti reikalus – kur pakanka vietinio biudžeto, o kur reikės rimtesnės pagalbos iš Seimo.

Kada ir kodėl pasukote į politiką?

Į politiką pasukau labai seniai. 1992 m. tapau Seimo nario krikščionio demokrato Juliaus Beinorto padėjėjas sekretorius. Man imponavo Juliaus Beinorto drąsa ir sąžiningumas, todėl atėjau ir į partiją. Iki tol nebuvau buvęs jokioje partijoje, nebuvau nei spaliukas, nei pionierius. Mano vienintelė partija nuo 1993 m. buvo LKDP. Dabar esu TS-LKD narys. Nuo 1995 m., perėmęs pareigas iš Vidmanto Švarlio, labai sąžiningo, padoraus žmogaus, iki partijų susijungimo buvau LKD Panevėžio skyriaus (į kurį įėjo miesto ir rajono skyriai) pirmininkas. Tuo metu dirbau J. Švedo muzikos mokykloje (dabar Vytauto Mikalausko menų mokykla). 1995 m. pirmą sykį dalyvavau savivaldos rinkimuose, 1997 m. buvau išrinktas į Panevėžio miesto Tarybą ir tapau vicemeru. Dirbome kartu su meru  Vitu Matuzu. Nuo 1995 m. iki šiol buvau Panevėžio miesto Tarybos narys. Išrinktas į Lietuvos Respublikos Seimą atsisakiau Tarybos nario mandato. Į mano vietą Panevėžio miesto Taryboje ateis labai kruopšti, nuoširdi ir turinti didelį patyrimą socialinėje srityje kolegė Gema Jurgelevičienė.

Ar Panevėžyje sutaria konservatoriai ir krikščionys demokratai?

Skyrių susijungimas vyko rugsėjo pabaigoje, tapau pirmuoju vicepirmininku (pirmininkas Vitas Matuzas) ir KD bendrijos pirmininku, bet, žinoma, kad tų pareigų teks atsisakyti, nes norėčiau, kad tą darbą dirbtų žmogus, nuolat gyvenantis Panevėžyje. Mūsų partijų santykiai visada buvo labai geri, dirbome koalicijoje, niekada nebuvome opozicijoje Tėvynės sąjungai. Po 2003 m. savivaldos rinkimų buvome valdančiojoje koalicijoje – Vitas Matuzas vėl buvo meras, o aš – vicemeras. Dabartinę kadenciją taip pat pradėjome pozicijoje, bet mus išdavė partneriai – socialdemokratai ir Tvarkos ir teisingumo partija suformavo naują daugumą ir, nepateikę konkrečių kaltinimų, merui V. Matuzui pareiškė nepasitikėjimą, neva jis nesugebėjo sujungti pozicijos ir opozicijos bendram darbui. Tai juokingi kaltinimai. Taigi šiuo metu mes – 13 TS-LKD Tarybos narių Panevėžyje esame opozicijoje.

Į kokią sritį Seime gilinsitės, kokį komitetą ketinte rinktis?

Iki šiol rūpinausi daugiau švietimo-kultūros reikalais, bet nesikratysiu ir kaimo reikalų, nes pats esu gimęs ir augęs kaime. Pareiškiau, kad norėčiau dirbti Švietimo ir mokslo komitete, o jeigu ten nebūtų galimybės dirbčiau – Kaimo reikalų komitete. Nepriklausomai nuo to, kokiame komitete dirbsiu, esu gavęs rinkėjų įpareigojimą rūpintis savo apygardos kaimo reikalais. Reikia pasakyti, kad kaimo apylinkėse gauti 300 balsų daugiau už savo oponentą įpareigoja (o iš viso už oponentą gavau 1896 balsais daugiau).

Beje, o iš kur esate kilęs?

Mano tėviškė – šiaurės kraštas – Pasvalio rajono, Krinčino, kurį apdainavo poetas Mykolas Karčiauskas, apylinkė. Gimtojo Daukniūnų kaimo belikusios 4 sodybos, tarp jų – ir mano tėviškė. Iš Krinčino parapijos kilęs vyskupas Jonas Kauneckas, kunigai Petras ir Algis Baniuliai ir kt. mūsų šviesuoliai.

___________________________