Yra dalykų, kurie neturėtų praslysti šiaip sau, nei čia buvo, nei čia ką, nors ir atostogų metas. Vienas tokių dalykų yra premjero Gedimino Kirkilo aktyvūs veiksmai atsikratyti jam ir dujininkams nepatogaus Valstybės kainų ir energetikos kontrolės komisijos pirmininko.
Prezidentas dėkoja komisijai ir jos pirmininkui Vidmantui Jankauskui už gerą darbą ginant vartotojus, tai yra, ribojant dujininkų ir šilumininkų apetitus, o sykiu apgailestauja, kad pirmininkas pavargo nuo nesutarimų su premjeru. Kodėl pavargo?
„Sunku rasti bendrą kalbą, - paaiškino V. Jankauskas. – Kaip tik pasitaikė toks nepalankus laikotarpis, kad reikėjo perskaičiuoti kainas, nes labai pabrango dujos, o artėjo rinkimai. Premjeras pradėjo kritikuoti, kad mūsų metodika bloga, nežinia kaip suskaičiuojame kainas...“ (Lietuvos žinios, 2007-07-23)
Be abejo, „načalstvo lučše znajet“, o premjeras dar ir visų metodikų ekspertas. Bet netrukus „atsirado dujų klausimas. Premjeras labai atkakliai gynė „Dujotekanos“ ir „Lietuvos dujų“ interesus. Net kartais kalbėdavo „Lietuvos dujų“ generalinio direktoriaus Viktoro Valentukevičiaus frazėmis... Niekas neslepia, jog mes siekiame sumažinti bendrovių pelną, kad tokiu būdu sulėtintume kainų didėjimą vartotojams... Šilumos įmonės už dujas moka brangiausiai, nes perka jas iš „Dujotekanos“, kurioje didžiausi antkainiai. Taigi daugiabutyje gyvenantis žmogus už šilumai sunaudojamas dujas moka brangiausiai. O deklaruojama, kad buitiniams vartotojams kaina mažiausia. Tai demagogija“ (Ten pat).
Grįžtame dar prie V. Jankausko viešai pareikšto liudijimo bei kaltinimo, kad „premjeras labai atkakliai gynė „Dujotekanos“ ir „Lietuvos dujų“ interesus“. Beje, tą visi matė, kai G. Kirkilas priešinosi naujam Seimo priimtam ir Prezidento pasirašytam Gamtinių dujų įstatymui, o priešinimasis tęsiasi, kad tik dujininkams bei „Gazpromui“ atitektų ir tie 20 milijonų viršpelnio (virš normalaus pelno), kurie pagal įstatymą turėtų likti piliečiams vartotojams.
Kažin, ar tokį bendrovių interesų gynimą iškilmingai prisiekia Seime jo nariai ir premjerai. Kai kurie prisiekia dukart, kai tas pats asmuo ir Seimo narys, ir premjeras, tam tikrais atvejais kovojantis su savo Seimu. Todėl čia visokeriopai rimtas ir teisinis, ir politinis klausimas. O gal taip ir praslys?
Ar praslys ir „Alita-2“ – abejingai stebėta „Alytaus tekstilės“ afera ir katastrofa, kuriai Vyriausybė nesirengė, užtat gerai pasirengė neaiškūs apsukruoliai, už vieno mažo buto kainą nusipirkę iš Lietuvos valstybės didžiulę įmonę, pilną bent jau metalo ir apsuptą jai priklausiusių įspūdingų žemės plotų. Kur tu, valstybe? Kur tu, kai keičiantis Vilniaus savivaldybės tarybai dingsta ištisi tūkstančiai hektarų?
O ten, Dzūkijoje, dar ir socialinė humanitarinė katastrofa, skaudžiai smogianti ne vien tūkstančiui ar pusantro tūkstančių įmonės darbuotojų, bet per 20 000 Alytaus gyventojų.
Tokioje situacijoje, ūkio ir darbo ministrams vaidinant Ainošių ir Kaipošių, „atostogauti ir žaisti tenisą prie jūros – nusikaltimas“ (Lietuvos radijas, „Akiračiai“, 2007-07-27).
Sunkūs žodžiai, bet juos iššaukia nesuprantamai atsainus aukšto asmens elgesys ir abejingumas, o gal tik paklusnumas pelno bei „otkatų“ alkaniems kitiems vadovams. Reikia atsakymo, tegul jis ateina greit ir ne taip nerūpestingai kaip vienu mostu atmušant kamuoliuką.
© Baltijos fotografijos linija
Bernardinai.lt